imbrikas

×im̃brikas (l. imbryk) sm. (1) Rs, Mrc, Skp, (3^b) Šk 1. toks indas su snapu vandeniui (arbatai) virti, arbatinis: Ar tu neregi, pilnas im̃brikas dar likęs vandenio! Lš. Im̃brikas prakiuro Pln. Im̃briką padėk ant stalo Bsg. Jie visą im̃briką arbatos išgeria Al. Imbrikè verda vanduo Vdk. 2. indelis arbatžolėms užplikyti, užpilti: Įpilk žiupsnelį arbatžolių į im̃briką Sd. Iš imbriko puodukan nepilk daug arbotos – labai stipri Ktk. Paduok imbrikėlį su arbatžolėm Skr. Įdėk į imbrikėlį arbatlapių Krsn. Uždenk dugneliu imbrikėlį, kad musia neįkristų Ldvn. Užmerk imbrikùtį arbatžolių Mrj.